Gerbiamieji brangiausi K. Antanavičiaus artimieji, žmona, dukra, ūgtelėję ir šiek tiek įgavę Kazimiero bruožų vaikaičiai, mielieji Kazimiero bendražygiai signatarai, mielieji kolegos! Šiandien minime vieno iškiliausių mūsų XX a. antrosios pusės bendražygių 80-ąjį gimtadienį. Deja, jau beveik 20 metų kaip jį palydėjome į Antakalnio kalnelį. Aiškiai per anksti, dar nesulaukusį 60-šimties. Dar neįgyvendinusį daugelio sumanymų. Gimęs gausioje Elenos ir Antano Antanavičių šeimoje, beveik per Lietuvos kariuomenės gimtadienio minėjimą, dėl komunistų vykdytos Lietuvos žmonių deportacijos nuo kurios kentėjo kaip ir mano 1948 m. vežimo Kazimiero Antanavičiaus tėvai, dešimtmečiui atskirtas nuo tėvų, priglaustas gerųjų žmonių. Kazimieras Antanavičius turėjo plačią ir kovingą širdį. Sovietinio pokario patirtis jį brandino kaip žmogų gebantį pakovoti ne tik už save, bet ir už ...
