Socialdemokratinė vizija Lietuvai: tvarus ekonomikos augimas neįmanomas be aplinkosaugos

Socialdemokratinė vizija Lietuvai: tvarus ekonomikos augimas neįmanomas be aplinkosaugos

Per pastaruosius 25 metus gėlo vandens vienam žmogui sumažėjo 26 %, negyvosios zonos vandenynuose išaugo 75 %, o iškirsta beveik 130 milijonų hektarų miškų – panašus yra Pietų Afrikos Respublikos plotas.

Įgyvendindami žaliąją politiką, gamtą turime matyti kaip partnerį, su kuriuo privalu sugyventi, nes, kitu atveju, esame pasmerkti išnykti – apie tai buvo diskutuojama penktajame socialdemokratinės Vizijos Lietuvai svarstyme.

Anot LSDP pirmininko Gintauto Palucko, labai dažnai aplinkosauginė politika yra pristatoma kaip madingas reikalas, skirtas tik turtingoms valstybėms. „Tačiau ši vizijos dalis yra viena svarbiausių ir dėl tvaraus ekonominio augimo, ir dėl visuomenės sveikatos. Aš manau, kad Lietuvai šie dalykai yra labai aktualūs ir ji šioje srityje tikrai gali veikti“, – teigė jis.

„Ko nėra daugelyje šalių – žaliųjų apskaitos principų. Visi žinome BVP skaičiavimo metodiką ir tikslus, skaičiuojame paslaugas ir prekes, tačiau neskaičiuojame, kokiais aplinkosaugos kaštais visa tai yra sukuriama, kiek ir ko yra negrįžtamai sunaudojama“, – kalbėjo G. Paluckas.

Dėl klimato kaitos – katastrofiška padėtis

Prieš mėnesį paskelbtoje naujausiose Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje dėl klimato kaitos yra įvardijama, jog liko vos 12 metų sustabdyti klimato kaitą, kad būtų išvengta katastrofiškų pasekmių. Anot politologo, vieno iš Vizijos rengėjų, Liutauro Gudžinsko, tai turėtų kelti mums susirūpinimą ir reikėtų siekti visų politikos sferų peržiūrėjimo.

Pasak L. Gudžinsko, norint pristabdyti klimato atšilimą, iki 2030 metų anglies dvideginio išmetimą į atmosferą reikėtų sumažinti 45 %, lyginant su 2010 metais, o 2050 metais pasiekti
0 %. „Turime atsakyti sau į klausimą, ar dedame visas pastangas, jog Lietuva prisidėtų prie šių pastangų, ar kišame galvas į smėlį“, – sako jis.

„Lietuva turi nemažai potencialo, kalbant apie vėjo, saulės energiją. Kalbame apie aplinkai draugiškas transporto priemones, skatinant viešąjį, ypač elektrinį, transportą. Svarbi ir miestų ekologija. Pramonės urbanizacija vis labiau spartėja, todėl turime keisti ir elgesio normas, ir kitus įpročius“, – teigė politologas.

Socialdemokratų frakcijos Seime nario Lino Balsio nuomone, investicijų į ekologiškas priemones dėka mes galime tapti vienais iš inovatorių ir viena moderniausių valstybių. „Kalbėdami apie žaliąją politiką, mes turime kalbėti apie tai, kaip apie ekonomikos būdą, kuris yra efektyvus. Investicijos į iškastinį kurą nėra perspektyvios ir sukelia daug žalos. Žaliosios investicijos leidžia uždirbti pinigus, investuoti perspektyviai. Taip kuriame savo vaikų ateitį“, – sakė Seimo narys.

Tvarus žemės ūkis

Diskusijoje dalyvavusi LSDP pirmininko pavaduotoja Raminta Jakelaitienė, kuri rengė Vizijos žemės ūkio dalį, teigė, jog nepaisant didelės paramos, kaimai vis tiek tuštėja, o gyventojai sensta. „Mes matome būtinybę didesnę dalį paramos skirti jauniesiems ūkininkams, šeimos ūkiams, kadangi ir Europos Komisija yra pripažinusi, jog tai yra visos bendrijos ūkių pagrindas“, – sakė Šakių rajono savivaldybės tarybos narė.

„Ekologiniui ūkininkavimui reikalingas didesnis finansavimas. Aš matyčiau didesnį savivaldybių prisidėjimą, kadangi šia produkcijos gavybos forma galėtų naudotis šeimos ūkiai, tačiau jiems trūksta pagalbos: konsultacijų, mokymų ir panašiai“, – minėjo R. Jakelaitienė.

Jai antrino ir socialdemokratų atsakingasis sekretorius, buvęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas: „Nereikia slėpti, jog Europos Sąjungos sprendimai atvedė prie konkurencijos žemės ūkio srityje. Tačiau yra gera žinia: šiaurės rytų Lietuvoje dar yra nedirbamos žemės ir ji puikiai tinka vienai didžiausių mūsų ambicijų įgyvendinti – Lietuvos miškingumo didinimui.“

Rita Vilkė, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atstovė, teigė, jog pagirtina, kad dokumente atsispindi visuma ir ji įtraukia visus. Anot jos, nereikia stengtis tapti antrąja Olandija, bet reikėtų ieškoti efektyvesnių būdų, kurie mums leistų tapti „žalesniais“. „Galbūt keičiant patį mąstymo būdą ar plačiau informuojant visuomenę apie tai, ką galima nuveikti savo bendruomenėje, įtraukiant tuos kaimo gyventojus, kurie neužsiima žemės ūkiu, – sakė diskusijos dalyvė.“

L. Balsys teigė, jog gaminant ir parduodant ekologiškus produktus vietoje, būtų galima mažinti jų kainą, taip juos padarant patrauklesniais lietuviams. „Žinau ne vieną ekologinį ūkį, kuris Lietuvoje nieko neparduoda, jie viską eksportuoja, pavyzdžiui, į Italiją. Tad jiems nereikia bandyti „prakišti“ savo produktą į prekybos centrus, mokant kyšius ir lentynos mokesčius. Ekologinis ūkininkavimas yra brangesnis dėl įvairių reguliavimų, tačiau manyčiau, jog būtų gera mintis jį plėtoti mažuose ūkiuose – vietoje pagaminant ir vietoje parduodant.“

Ką turime saugomo, tą turime saugoti

Prakalbus apie Lietuvos gamtinių išteklių saugojimą ir didinimą, L. Jonauskas siūlė mažinti biurokratinę naštą ir prie saugojimo prisidėti valstybei. „Bendrųjų miško reikmių programoje yra labai daug nepanaudotų pinigų, kurie yra skirti miškams atkurti. Galbūt galėtume pasiūlyti žmonėms apsodinti nedirbamą žemę, valstybei dotuojant 100 % sodinukų“, – sakė LSDP atsakingasis sekretorius.

„Ką turime saugomo, tą turime saugoti. Šioje vietoje turi būti neginčijami aplinkosaugos tikslai ir programos. Jeigu teritorija yra paskelbta saugoma, tokia ji ir turi būti. Privalu atsispirti verslo ir kitokiems interesams, kurie, nepaisydami aplinkosaugos, siekia didesnio pelno“, – tvirtino
L. Balsys.

G. Palucko manymu, nieko stebėtino, jog saugomos teritorijos yra atsidūrusios tokioje padėtyje, kokioje yra dabar. „Oficialiai yra formuojama tokia politinė linija. Valstybinių miškų urėdija veikia rinkos principais. Niekas nekalba apie miško rekreacines, moralines ar psichoterapines reikšmes. Manau, aplinkos ministerijoje yra per veiksnių, kurie neleidžia rūpintis aplinka, bet leidžia atstovauti tuos, kurie iš aplinkos uždirba“, – sakė LSDP pirmininkas.

Tikslas – saugumas ir gerovė

L. Gudžinsko nuomone, žaliosios politikos tikslas gali būti išgyvenimas. „Remiantis Jugtinių Tautų tyrimu, mes turime tik 12 metų ir man saugumo užtikrinimas yra pakankamas tikslas. Kalbant apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimą, reikia kalbėti apie atsinaujinančius energijos šaltinius, miškingumo didinimą“, – sako politologas.

Jam antrino ir L. Balsys, kurio manymu, visi turime stengtis, kad mums gyventi būtų geriau. Seimo narys kviečia visus daryti viską, kad kalbos apie žaliąją politiką nebebūtų tik elito kalbos ir taptų programiniais tikslais. „Jei nenorime, kad Vilnius būtų paskendęs šiukšlėse, turime siekti, kad žmonės rūšiuotų atliekas“ , –  sako politikas.

Turi matytis visokeriopa nauda

„Mokesčiai yra kontroliuojanti priemonė, bet turime pasiūlyti ir alternatyvą. Jei apmokestinsime dyzelinius automobilius, kokį kitą pasirinkimą turės jų vairuotojai? Vėl atsiremsime į finansinius dalykus, žmonių mentalitetą, klausimą, kodėl turėčiau taip elgtis?“, – kalbėjo Roberta Deveikytė, „Mes Darom“ aplinkosaugos skyriaus vadovė ir „Let‘s Do It Lietuva“ direktorė. „Atliekų darytojas turi labai aiškiai matyti atliekų mažinimo ekonominę naudą, aplinkosauginę prasmę, ir suvokti, ką perduoda kitiems“, – sakė ji.

„Regis žiedinei ekonomikai turime išteklius, potencialą, tačiau grandinė užsidaro sprendimų priėmimo lygmenyje. Neseniai atlikome tyrimą biodujų srityje. Mums teko lankytis didžiuosiuose Lietuvos kiaulininkystės ūkiuose, kuriuose kvapo problemą bandoma spręsti biodujų jėgainėmis. Jos galėtų veikti didesniu pajėgumu, bet tai neapsimoka. Reikėtų galvoti apie tai, kas jau padaryta ir siekti paprastesnio įgyvendinimo“, – apie matomą naudą kalbėjo ir
R. Vilkė.

VIZIJOS PROJEKTAS

 

 

Susiję straipsniai

Close