Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Keturi – tai pats mažiausias sudėtinis skaičius. Veikiausiai dėl šios unikalios matematinės savybės jis įvairiose pasaulio kultūrose buvo ir yra suvokiamas kaip užbaigtumo ir pilnumo simbolis. Įvairios senosios filosofinės sistemos, tokios kaip budizmo, indų, graikų, judėjų ir krikščionių mąstymo tradicijos, siekdamos išskirti pačius pagrindinius gyvenimo ar tam tikro veikimo principus, paprastai jų nurodydavo būtent keturis. Galų gale įprastai išskiriamos keturios medžiagos būsenos, keturios pasaulio kryptys ir keturi metų laikai. Politikoje ši ketvirtybės prielaida yra svarbi bent vienu aspektu. Tai esminis priešnuodis prieš visa ko supaprastinimą ir supriešinimą, skirstymą tik į gera ir bloga, pasaulio spalvinimą baltai, juodai arba pilkai. Pabrėžtina – tam tikro reiškinio kertinių principų gali būti ir daugiau nei keturi, tačiau, kai jų yra bent keturi, vietoj ...

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Justas Pankauskas. Valstybės parama pirmajam būstui neturi diskriminuoti žmonių

Viena iš trijų idėjų Lietuvai yra valstybės parama jaunoms šeimoms, ketinančioms įsigyti pirmą būstą. Vyriausybė siūlosi šią paramą suteikti, tačiau planuoja ją skirti tik regionuose įsikursiančioms šeimoms. Socialdemokratai tuo tarpu siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeimyninį statusą ir išnaudoti jau veikiančius mechanizmus, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Siekiant paskatinti regionų plėtrą, čia dirbančioms jaunoms šeimoms iki 35 metų ketinama suteikti galimybę gauti lengvatinį kreditą būstui. Toks įstatymo projektas pateiktas šio pavasario Seimo sesijai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis siūlo, jeigu vienas iš sutuoktinių dirba regione, tačiau šeima gyvena, tarkime, didmiestyje, jie būtų skatinami įsigyti būstą tame regione, kompensuojant 15 proc. kredito sumos, pradinę įmoką. Socia ...

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Linas Jonauskas. Molėtų mero prioritetai

Molėtų rajone, nuostabaus grožio kampelyje – Alantoje, vis dar stovi išlikusi XIX a. medinė sinagoga. Žydų sinagoga įtraukta į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, pastatui suteiktas reikšmingo valstybės saugomo objekto statusas. Tačiau nepaisant to, šio vertingo pastato būklė – avarinė. Po Antrojo pasaulinio karo, sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu. O dabar, dėl kritinės būklės, pastatas jau kurį laiką nenaudojamas visiškai. Tokių medinių sinagogų visame pasaulyje likę vos dvi dešimtys. Dauguma tokių – Lietuvoje. Lietuvos žydų bendruomenė siūlo pastatą naudoti kultūros, švietimo, pažintinio turizmo ir kitoms viešosioms reikmėms. Labai geras pavyzdys tinkamam sinagogos panaudojimui yra Pakruojyje, kur restauravus seniausią Lietuvoje žydų medinę sinagogą, šio krašto žydų istoriją bei kultūrą primena įkurta nuolat veikianti ekspozicija. Sinagogoje ...

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Vytenis Andriukaitis. Atvira polemika su Terese Birute

Žinau, miela Terese Birute (toliau, naudodamasis sena mūsų pažintimi, Tave vadinsiu, kaip visada, tiesiog Birute), jog Sausio 13-oji Tau yra ypatinga diena! Abu prisimename 1991-ųjų Sausio 13-osios įvykius, buvusius lyg vakar. Ir dabar ryškiai matau, kaip pro mus, stovinčius prie Lietuvos Radijo ir televizijos komiteto S. Konarskio gatvėje, veržiasi „burokevičinės“ LKP ir „jedinstvininkų“ inspiruoti bei konservatyvios SSKP karinės vadovybės įsakymui paklusę kareiviai ir kariškiai, šūviai virš galvų į pastatus, į gatvę įbauginimui mėtomi sprogstamieji paketai! Iš žmonių krūtinių besiveržiantys šūkiai: „fašistai, okupantai, gėda!“ Po to skubus grįžimas į Aukščiausiąją Tarybą, žinios nuo TV bokšto, aukos, sužeistųjų skaičiai... ir besirenkanti jūra žmonių aplink Aukščiausiąją Tarybą! Abu prisimename ir dar vieną svarbų įvykį. Lietuvai stojant į ES, aš 2003 m. pasiūl ...

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Smurtas artimoje aplinkoje yra pandemija, kuri padaro ypač daug žalos ir jį patiriančiam žmogui, ir visai visuomenei. Intymaus partnerio ir seksualinis smurtas yra dažniausiai pasitaikančios prievartos formos prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje ši prievarta sukelia sunkesnes pasekmes sveikatai ir tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. Lietuva nėra išimtis. Skaičiuojama, kad fizinį ar seksualinį smurto bent kartą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o mergaitės beveik 5 kartus dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis nei berniukai. Todėl nebesiginčijama, kad smurtas, vykstantis už uždarų durų, yra nusikaltimas, kurį svarbu veiksmingai užkardyti. Tačiau mūsų nuomonė apie tai, kam atitenka ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Stumtelėjo. Stuktelėjo. Grybštelėjo. Vožtelėjo. Spustelėjo. Tokiais lengvais, situaciją švelninančiais žodžiais dažnai pridengiamas smurtas prieš moteris. Fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis. Stop: kovos be taisyklių prieš moteris – draudžiamos Na, leptelėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, kad nėščia Seimo narė negali pristatyti įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo. Kas čia tokio? Nieko juk nenutiko? Nutiko. Lyčių lygybės, smurto prieš moteris prasme – nutiko. Pagaliau, ar tai reiškia, kad moterys negali pristatyti ir įstatymų projektų, susijusių su moterų teisėmis, o negalią turintieji – su neįgaliųjų teisėmis susijusių projektų? Ir ko verti pasiteisinimai, kai akivaizdų diskriminacinį poelgį bandoma pridengti gerais norais apsaugoti nėščią moterį nuo neigiamų emocijų? Kelias į pragarą taip pat dažnai gerais norais grįstas. ...

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą. Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki. Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises. Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ar ...

Close