Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Mindaugas Sinkevičius: Savivaldai svarbiau bendradarbiauti nei keisti administracines ribas

Savivaldybių vadovų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda buvo paliesti keturi šiuo metu aktualiausi savivaldai klausimai: savivaldybių teritorijų ribų keitimo poreikis; savivaldos skolinimosi galimybės ir nansinė padėtis; vidaus sandoriai bei švietimo ir sveikatos įstaigų tinklas. Trumpai apžvelgsime šias temas. Pradėkime nuo pirmosios. Lietuvoje yra 60 savivaldybių, kurių penkios vadinamos „žiedinėmis“, kadangi jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijoje. Tai – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų savivaldybės. Kad „žiedinėms“ savivaldybėms reikalinga pertvarka, kad vertėtų nustatyti optimalų savivaldybių skaičių, steigti naujas savivaldybes ar iš esmės pertvarkyti savivaldybių teritorijų ribas - per pastarąjį dešimtmetį diskusijų ir siūlymų būta įvairių. Tačiau vykdytos apklausos aiškiai parodė, kad gyventojai nepalaiko idėjos steigti na ...

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Ž. Garšva. „Mes tą jų valią nusipirksim!“ Ar V. Matijošaitis gali nupirkti Jūsų balsą?

Dar pamenate šį Visvaldo Matijošaičio pareiškimą? Po rinkimų visagaliu pasijautęs savivaldybių asociacijoje jis stojo prieš kitų miestų merus ir pamokė juos demokratijos pagrindų. Šiuolaikinės Kauno demokratijos. Tada pirmą kartą garsiai nuskambėjo V. Matijošaičio svajonės prie Kauno miesto prijungti Kauno rajoną. Kilo nemažas skandalas. Tik kas pasikeitė? Gal gyventojų norai? O kam jie įdomūs, jeigu V. Matijošaitis nutarė, kad turi būti kitaip. Po pareiškimo apie „gyventojų valios nupirkimą“ praėjo vos trys mėnesiai. Ir Kauno miesto meras žengė antrą žingsnį – pradėjo sukti projektą apie Kauno gyventojų apklausą. Į šį žaidimą jis mėgina įtraukti net ir Vidaus reikalų ministeriją. Kas tai? Cinizmas ar labai gerai apgalvota strategija? O gal tai tolimesnis V. Matijošaičio žaidimas su valdančiaisiais „valstiečiais“? Taip jau sutapo, kad neseniai namą prie Kauno ...

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

Dobilas Kirvelis. Ar panorės Lietuva gyvent skandinaviškai? Apie 1989-tuosius, LSDP atkūrimo Lietuvoje metus

1989 m. Lietuva pakilo spręsti savo ateities problemų – rinktis būsimo gyvenimo kelio. O kelių buvo keliatas. Lengviausias – likti Rusijos įtakos sferoje, nes ekonomiškai, istoriškai ir net kultūriškai per pusę amžiaus, nors ir prievarta, esame gana stipriai surišti. Sunkesnis – bet daugumą viliojantis – pasiduoti Amerikos, tiksliau, JAV globai, ir siekti gyventi taip, kaip amerikonai gyvena. Kitoks variantas – tapti nepriklausoma Europos valstybe, kad ir kartu su nelabai mėgiama Lenkija, eiti į Europą,  Europos Sąjungą. O buvo ir dar vienas, mažiausiai išgirstas kelias – Lietuvos gyvenimą orientuoti į Skandinavijos, Šiaurės kraštų gyvenimą. Šį kelią 1989 m. labiausiai propagavo atsikurianti Lietuvos Socialdemokratų Partija (LSDP), dažnai iš Sąjūdžio tribūnos girdint prof. Kazimierą Antanavičių giriant švediškąjį gyvenimo būdą – švediškąjį socializmą. Tarpukaryje ...

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Algirdas Sysas. „Valstiečių“ valiuta: postai ir Seimo nariai

Suvereni eimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė skolinama kitai politinei jėgai, kad ši galėtų suformuoti savo frakciją Seime, galėtų būti valdančiosios koalicijos nare, gautų postus ir tam tikrą finansinę naudą – seniūno, seniūno pavaduotojo, referentų etatus ir algas. Kas tai? Naivumas arba politinė korupcija. Seimo istorijoje dar nebūta. Precedentas? Tik „valstiečiai“ gali nuleisti politinės kultūros kartelę – kaip sako – žemiau suvokimo ribos ir „plintuso“. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Skolinamas žmogus, Seimo narys. Seimo narių lizingas? Kokios palūkanos? Tai – kone prekyba žmonėmis. Ją paskolino kaip daiktą, kaip lėlę. Jeigu Seimo narys skolinamas, tai ir parduodamas. Šiame Seime parlamentarai tampa valiuta, kaip ir postai. Kai vertybėmis tampa postai – prasideda griūtis politinėse struktūrose. Kaip suprantu, val ...

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Rasa Budbergytė. Atstumtieji: apie dirbančius, uždirbančius, bet skurstančius

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu dažniau buvo kalbama apie pensijas, ne apie algas ir teisingus darbo santykius. Kandidatų į Europos Parlamentą debatuose vedantieji irgi vengia kalbėti apie tai, kas išties aktualu daugeliui Lietuvos žmonių. Algų netolygumas mūsų šalyje jau seniai bado akis ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniams ekspertams. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) kritikuoja Lietuvą už didelę algų nelygybę, teigdami, kad maži atlyginimai yra ilgalaikė problema ir pagrindinė darbo jėgos emigracijos priežastis. Lietuvos ekonomika, nors ir lėčiau, tebeauga, daugėja žmonių, besijaučiančių europiečiais, sėkmingai besitvarkančių karjerą ir asmeninį gyvenimą. Tačiau šiame fone kuo toliau, tuo labiau ryškėja skaudi „paliktųjų už borto“ padėtis. Yra nepritekliaus ir Vilniuje, ir Kaune ar Klaipėdoje, bet atskirtis ypač juntama region ...

Vytenis Povilas Andriukaitis: „Lietuvai būtini pokyčiai“

Vytenis Povilas Andriukaitis: „Lietuvai būtini pokyčiai“

„Lietuvai būtini pokyčiai“, – sako Nepriklausomybės akto signataras, Europos Komisijos narys, gydytojas, istorikas ir visuomenininkas, o šiandien ir socialdemokratų kandidatas į prezidentus Vytenis Povilas Andriukaitis. Ir čia pat paaiškina, kad šalis turi keistis iš esmės, norint išbristi iš situacijos, kai žmonės Lietuvoje jaučiasi nesaugūs, nerimauja dėl mažų atlyginimų ir mažų pensijų, dėl didėjančių kainų, kai juos kamuoja netikrumo jausmas dėl ateities. Ką daryti, kad Lietuva pagaliau išeitų iš labiausiai atsilikusių socialinės politikos sferoje ES šalių trejeto, kaip pasiekti, kad gerovė būtų kuriama ne saujelei išrinktųjų, o visiems šalies gyventojams, kokių priemonių imtis, norint pakeisti situaciją darbo rinkos, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos ir švietimo srityse, sustabdyti neslopstančią emigraciją? Koks yra ir galėtų būti šalies prezidento vaidmu ...

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Vytenis Andriukaitis. Ar rusai kelia grėsmę Lietuvai? Ne. V. Putino režimas – taip.

Šiandien padaryti tokį viešą pareiškimą – reiškia pasiruošti puolimui. Ne, ne Rusijos, bet vietinių dešiniųjų. Ir tuo viskas pasakyta apie Lietuvos dešimties metų nelanksčią nacionalinio saugumo ir apskritai užsienio politiką. Nors Lietuva yra visateisė Europos Sąjungos (ES), Jungtinių Tautų (JT), NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ir kitų organizacijų narė; nors visų ES šalių narių bendri sprendimai užsienio ir saugumo, saugumo ir gynybos, klimato kaitos, kovos su tarptautiniu terorizmu, nelegalia migracija ir prekyba žmonėmis srityse yra priimami bendru sutarimu, Lietuva nacionalinio saugumo kontekste tapo „vieno klausimo valstybe“. Tokia pozicija yra klaidinga iš principo. Efektyviausias kelias – kai Lietuvos dvišaliai santykiai sustiprinami, artimai bendraujant su mūsų Vakarų partneriais. Lietuva tarptautinėje arenoje neturi būt ...

Close