Šiandien Lietuva pagerbia savo didvyrius – Vilniuje vyksta 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Galvas Jiems lenkia Valstybės vadovai, užsienio šalių delegacijos. Dar 2017 m. mūsų bičiuliui, socialdemokratui Gedeminui Vyšniauskui kilo mintis įamžinti sukilimą meno kūrinyje. Veiklumu ir puikiais organizacinais gebėjimais pasižymintis politikas šiemet savo tėviškėje Pajevonyje pastatė skulptūrinį akcentą „Sukilimui atminti“, primenantį 1863–1864 metų kovas prieš Rusijos imperijos jėgą. Galime didžiuotis, kad mūsų partijoje (LSDP) yrs toks patriotiškas ir veiklus socialdemokratas.
Rašyti apie Gedeminą nėra paprasta. Jo darbai tylūs, tačiau dideli. Dideli tiek Valstybei tiek kiekvienam Lietuvos žmogui. Gedeminą pažįstantieji teigia, kad tai žmogus, kuris ne kabinete ar telefonu sprendžia problemas, o gyvai. Kompetentingas politikas randa kalbą tiek su aukšto rango pareigūnais tarptautiniame lygmenyje, tiek su kiekvienu paprastu Lietuvos piliečiu. Jo paprastumas traukia žmones. Puikiai išmanydamas Lietuvos regionų problemas, tarptautinę politiką, inicijuodamas ir įgyvendindamas projektus Lietuvoje, G.Vyšniauskas asmeniniu pavyzdžiu rodo, kad vardan tos Lietuvos turime stengtis ir dirbti visi.
Nedidelis Suvalkijos miestelis Pajevonys – Gedemino Vyšniausko tėviškė. Vedęs ir likęs dirbti Šiauliuose, šiandien Gedeminas dažnas svečias gimtajame Pajevonyje. Puikius administracinius gebėjimus turintis politikas teigia, kad „pastangos, iniciatyvos ir darbai atspindi valdininko požiūrį, kiek jam svarbus kiekvienas žmogus, tauta, Valstybė, jos regioninė politika“. Nors nuo 2012 m. Lietuvoje startavo profesionalų kūrybos „Kurk Lietuvai“ projektas, pasak G.Vyšniausko, profesionalų idėjas Šiaulių mieste jis, kaip politikas, palaiko jau seniai, o šiemet nusprendė perkelti dalį jų ir į gimtąjį Pajevonį.
Reto grožio Sūduvos kampelis, pasipuošęs senaisiais piliakalniais ir šimtmečius menančia Lietuvos istorija, šiemet savo kraštovaizdį papildė meniniu kūriniu „Sukilimui atminti“. Tai politiko Gedemino Vyšniausko ir dizainerio Viliaus Purono dovana Pajevoniui. Kartu tai ir pilietinio patriotizmo atspindys: nenaudojant milžiniškų sąnaudų ir nešvaistant Valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigų, padovanotas gražus meninis akcentas, kuris savo kompozicija ir savitumu nejučiomis pritraukia stebėtojo žvilgsnį, sukelia geras emocijas, asociacijas, kurios, pasak projekto autorių, žmonių pasąmonėje užsifiksuoja ilgam. Kūrinyje dera ne tik idėjos reprezentatyvumas, bet ir darna su šiuolaikine mada.
Paminklo aplinka dar nesutvarkyta. Pagal galimybes darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Pasidžiaugę Pajevoniui dovanota skulptūra ir nauja miestelio traukos erdve, žmonės noriai siūlo savo pagalbą. Tai parodo, kad regionas gyvas, puoselėja savo istorinį pradą, suteikia galimybę vienytis žmonėms. Taip skatinamas bendruomenės vystymasis, užtikrinamas efektyvus grįžtamasis ryšys, atsiranda galimybė sužinoti, kokie optimalūs rezultatai buvo pasiekti. Šiandien svarbu, kad ne tik demografiškai, bet ir istoriškai neišnyktų Lietuvos regionai.
Žvelgiant į „Sukilimo atminimui“ priešistorę, dera prisiminti, kad atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę ir žengiant į Europos Sąjungą, tuometinė Lietuvos inteligentija galvojo, kaip Lietuvą padaryti inovatyvia ir šiuolaikiška Valstybe, atkreipti Pasaulio dėmesį. Neatsitiktinai dizaineriui Viliui Puronui kilo ne viena mintis įgyvendinti meninius projektus naudojantis Šiaulių miesto pramonės galimybėmis, gi politikas Gedeminas Vyšniauskas, numanydamas Lietuvos viziją po kelių dešimtmečių, dizainerio idėjas palaikė ir nedarė kliūčių jų realizavimui. Palaipsniui Šiauliai pagarsėjo kaip vienas iš inovatyviausių Lietuvos miestų, kuriame taikyta netiesioginė reklama ir edukacija per kūrybą, stengiantis išgauti maksimalų efektą minimaliomis priemonėmis.
Politiko ir dizainerio bendradarbiavimas Lietuvai padovanojo unikalųjį „Centų kambarį“ Šiaulių Universiteto bibliotekos patalpose – kūrinį ir reiškinį, kurio analogų pasaulyje nėra – kūrė tiek studentai, tiek moksleiviai, tiek įvairūs Lietuvos piliečiai, savo meilę Tėvynei ir atsisveikinimą su litu realizavę originalia forma.
Paminėtina ir solidi skulptūrinio pobūdžio kompozicija „Pane-vėžys!“ – Šiaulių miesto dovana Panevėžiui, o taip pat garsioji „Geležinė Lapė“ pastatyta Šiauliuose 2009 m., Lietuvai minint tūkstantmetį, kuri taip pat yra įtraukta į Lietuvos Gineso rekordų knygą kaip „Didžiausia gyvūno skulptūra Lietuvoje“. „Geležinė Lapė“ Šiauliuose greitai prigijo, tapo mylimu miesto simboliu, laisvalaikio leidimo zona, turistų traukos centru. To pobūdžio kūriniai tapo originalaus žanro – skulptūrinio dizaino pradininkais Lietuvoje. Beje, pagal tokią pačią metodiką sukurtas ir aukščiau minėtas meninis akcentas Pajevonyje.
Ši trumpa žinutė apie socialdemokratą Gedeminą Vyšniauską – tai akivaizdus įrodymas, kad ir kiekvienas mūsų, turintis aiškų norą, viziją, užsispyrimą bei šiek tiek kompetencijos, gali įgyvendinti savo darbus Lietuvoje!
©Vilija Kirlienė