Šiaulių politinėje padangėje - Lietuvos ūkininkų „Tadas Blinda“

Šiaulių politinėje padangėje – Lietuvos ūkininkų „Tadas Blinda“

Jonas Talmantas Šiaulių rinkėjui – naujas veidas, tačiau Lietuvoje tai gerai žinoma asmenybė: Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas, inovatyvus ūkininkas, aukštos klasės veterinaras. Politikoje jis – vos penkeri metai. Dėl savo asmeninių savybių bei patirties tapo tikra žvaigžde ne tik tarp socialdemokratų. Lietuvos ūkininkai jį kartais pavadina savo gynėju “Tadu Blinda”.

Su Šiauliais vėl surišo „balsavimas“

Kodėl Kėdainių krašto žmogus žengia į rinkimus Šiauliuose? Gal todėl, kad J.Talmanto gyvenime geografija jau seniai neturi reikšmės. Kėdainiai yra jo ūkio ir šeimos vieta. Darbas ir visuomeninės pareigos keliais sluoksniais aprėpia visą Lietuvą. O su Šiauliais sieja malonūs prisiminimai, čia gyvenantys šeimos nariai. Gimtinė ir jaunystės mokslai - visai čia pat.

– Papasakokite, iš kur taip gerai žinote Šiaulius ir miesto problemas?

– Gimiau Kelmės rajone, dabar jau beveik sunykusiame Pašonių kaime. Šeimoje užaugome 11 vaikų. Mokiausi Vaiguvos mokykloje. Veterinarijos specialybę įgijau Gruzdžių technikume. Vėliau neakivaizdžiai baigiau studijas Lietuvos veterinarijos akademijoje.

Galima sakyti, kad esu gimęs visai netoli Šiaulių. Pirmiausia šis miestas siejasi su saldainiais, kurių dar visai nedidukas važiuodavau nusipirkti.

Vėliau Šiauliai tapo daug jaunystės prisiminimų sukeliančia vieta. Be visų jaunatviškų džiaugsmų ypatingai atmintin įstrigo “balsavimas” ant kelio – daugybę kartų teko stovėti ties Šiaulių riba ir pakelta ranka stabdyti pakeleivingą mašiną. Keista simbolika – vėl su Šiauliais suvedė balsavimas. Tik šįkart balsuos šiauliečiai.

– Ne iškart tapote įvairių visuomeninių organizacijų vadovu ir žmogumi, kurio nuomonės dažnai klausia ministerijos.

– Lietuvos nepriklausomybės aušra buvo sudėtingas laikotarpis. Po ilgų ieškojimų nusprendžiau imtis to, kas yra brangu ir artima. Neturėjau ką paveldėti. Pradėjau nuo trijų hektarų. Vėliau po truputį ūkis augo. Šiandien jau neauga – yra pasiektas optimalus dydis vienai šeimai.

Prieš dvyliką metų tapau Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku. Dabar ši organizacija vienija per 7000 ūkių ir laikoma viena skaitlingiausių ir stipriausių. Narių įnašas leidžia mums veikti savarankiškai ir nepriklausyti nuo šalies biudžeto. Tai reiškia, kad esame pajėgūs kaip lygūs su lygiais diskutuoti su Vyriausybe.

Dabar visuomeninės veiklos yra dar daugiau. Prie visų pareigų pernai buvau išrinktas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininku. Konsultuoju Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, dalyvauju Premjero patariamojoje darbo grupėje. Manau, tiesiog su patirtimi tapau naudingu.

Klestės Šiauliai – gyvuos ir Lietuva

– Kuo jūsų patirtis praverstų Šiauliams ir šiauliečiams?

– Turiu žinių ir patirties bagažą – ne tik profesinius įgūdžius. Jei būčiau išrinktas, turėčiau galimybę prisidėti prie daugelio ir Šiaulius liečiančių problemų sprendimo.

Manau, kad tikrai įmanoma rasti gerą sprendimą dėl Botanikos sodo likimo. Dabar tai yra politinės valios klausimas, ar sodas išliks visiems šiauliečiams. Pasakysiu dar paprasčiau – visiems politikams būtų didelė gėda, jei šio sodo nepavyktų išsaugoti.

Taip pat politikams pats metas pakovoti už Šiaulių miesto statusą – kai kurių institucijų centrai keliami į Panevėžį. Gal tampame savo mažesniojo kaimyno priemiesčiu?

Pabalių turgaus klausimas jau išeina už savivaldos ribų. Bandoma manipuliuoti tūkstančių šiauliečių likimais, nors pats turgaus sklypas – ne miesto, o valstybės nuosavybė. Dabartinė situacija yra nusikalstama ten dirbančių žmonių atžvilgiu – jie yra nežinioje. Niekas nepaaiškina – ar jiems ieškoti naujos veiklos, naujos vietos, kurti naują turgavietę ar tiesiog išnykti valdininkams iš akių.

– Bet vis tiek kyla klausimas – kokia nauda jums balotiruotis mieste, o ne kaime?

– Jei noriu, kad mano Lietuva klestėtų, to nepavyks padaryti, jei neklestės Šiauliai. Mano pagrindinis tikslas – būti naudingu. Metas suvokti, kad negalima plėšyti Lietuvos į miestą ir kaimą, Vilnių ir “nevilnių”, Negalima leisti susidaryti „dviems lietuvoms“.

Kadaise įkalbėjau grįžti iš emigracijos savo artimiausius žmones ir dėl to esu labai laimingas. Jei norime, kad jaunimas čia grįžtų, būtina sukurti sąlygas įsitvirtinti, suteikti galimybę gauti patirties, o tuo pačiu ir užsidirbti. Žemės visi nears. Reikia jauniems sukurti platesnį pasirinkimą.

Pelnas – po lygiai

Ūkis – gera tema pradėti kalbėti apie socialdemokratiją J. Talmanto gyvenime ir tuo pačiu filosofiją, pritaikomą visose srityse. Patyrusio daugelio sričių profesionalo ir trylikos asmenų šeimoje užaugusio vyro gyslomis teka teisybės troškimas. J. Talmanto šeima į tris ūkius žvelgia lyg į vieną – nesvarbu, kuriam šiais metais pasisekė labiau – pelnas visada dalijamas po lygiai.

– Ar tokios dalybos suteikia ekonominio stabilumo ir saugumo?

– Dar daugiau – nebus labai gerai, jei ir aplinkiniams ūkiams seksis prasčiau. Jiems reikia vertingų patarimų ir pagalbos. Jei vargs aplinkiniai konkurentai, ilgainiui ateis eilė ir pačiam.

– Turbūt dėl tokių asmeninių savybių 2008 metais tapote Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku, o 2016 metais po daugybės nuoseklių darbų jums buvo įteiktas ordinas “Už nuopelnus Lietuvos kaimui”. Puikiai sekasi – kodėl nusprendėte kandidatuoti į Seimą Šiauliuose?

– Galėjau atsisakyti ir toliau dirbti tai, ką mėgstu ir sugebu. Mąsčiau neilgai. Iš pradžių užplūdo šilti jaunystės prisiminimai ir supratau, kad Šiaulių miestas man artimesnis nei maniau.

– Kokie Šiauliai jums pasirodė šiandien?

– Neseniai teko nagrinėti nemažai šiaulietiškų skaudulių. Aišku viena – viską įmanoma pasiekti, jei tik esame vieningi. Panašiai kaip “drakonu” vadinamoje valtyje – jei irkluojame ritmingai ir būtinai ta pačia kryptimi – lengvai skriejame Talkšos ežeru finišo link. Žinoma, svarbu išsirinkti gerą vairininką.

Man patiko, kad Šiauliuose pamačiau nemažai jaunimo, jaunų šeimų. Tai reiškia, kad miestas turi ateitį. Būtent šis vaizdas nuteikia maloniai ir suteikia vilties. Ateitis yra.

Iš pirmų lūpų apie J. Talmantą

Ką apie J. Talmantą gali pasakyti žmonės, kurie su juo susiduria artimiau? Vieniems tai tenka daryti kone kasdien, kiti kalbasi rečiau, tačiau visiems jis palieka neišdildomą patikimo žmogaus įspūdį. Daugeliui laikas parodo, kad šis įspūdis yra tikras, nesuvaidintas.

Juozas Olekas, Europarlamento narys:

– Jonas pirmiausia jis yra puikus specialistas ir mano kolega – aš esu žmonių, o jis – gyvūnų gydytojas. Jei prisimintume gerą klasikinį pokštą – veterinarai yra net pranašesni, nes negydo tik vieno gyvūno. O medikai – tik vieną.

Labai malonu su juo bendrauti – nesvarbu, kokioje aplinkoje. Jis iš tiesų labai maloniai, drąsiai, tvirtai gina savo pozicijas ir niekada neužgauna pašnekovo. Labai argumentuotai dėsto savo poziciją ir gerbia kitas.

Man atrodo, kad jis yra tikras lyderis, nes veda paskui save žmones ir sėkmingai tvarko tokius darbus, su kuriais nesusidorojo prieš jį buvę vadovai. Turiu omenyje ūkininkus, medžiotojus.

Taip pat man patinka jo domėjimasis naujovėmis. Jį dažnai sutiksi Dotnuvoje pas mokslininkus ar Vytauto Didžiojo universitete. Naujos technologijos, robotizacija, skaitmenizacija – viskas jam rūpi ir viską rasite jo ūkyje.

Tai yra žmogus, vertas užimti Seimo nario pareigas. Retas derinys, kuomet žmogus taip giliai eina į savo profesinę sritį, turi platų požiūrį daugelyje kitų sričių ir dar sugeba suburti žmones aplink save. Supraskime, kad esame didelio Europos ūkio dalis. Toks žmogus Lietuvai reikalingas Seime.

Eglė Mačytė, Lietuvos ūkininkų sąjungos administratorė:

– Turiu pasakyti, kad per 12 metų Jonas gerokai pasikeitė. Iš žmogaus, kuris yra pratęs kruopščiai valdyti visus savo ūkio galus, jis tapo diplomatu, kuris priima įvairiausias nuomones – net tas, kurioms jo mintys visai priešingos.

Jis pasirūpino, kad organizacijoje visi turėtume komfortabilias darbo sąlygas, išsilaikytume finansiškai. Pati darbo kultūra su juo yra šiuolaikiška ir efektyvi. Jam svarbu, kad darbas būtų atliktas laiku. Todėl kartais gali tekti padirbėti vakare ar savaitgalį. Mes nieko prieš – yra laikas dirbti, yra laikas ilsėtis.

Pastebėjau, kad Jonas kitų žmonių akyse visada pabrėžia, jog pasitiki savo darbuotojais. Ne visi vadovai tokį bruožą turi. Ilgainiui patiems darbuotojams tai suteikia pasitikėjimo savimi, norisi būti atsakingu ir viską atlikti kuo geriau. Tuo pačiu jis leidžia savo darbuotojams kritikuoti save. Mes, jo darbuotojai, turime tokią teisę, jei manome, kad jis klysta.

Kai Jonas įeina pro duris, jauti, kad jis tikras lyderis, tačiau kadaise visų bent kelis kartus prašė vadinti tiesiog vardu, o ne pirmininku – ūkiškai ir paprastai.

Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio Konsultavimo tarnybos direktorius:

– Tai modernaus ūkininkavimo pavyzdys visiems. Tausojančios žemdirbystės fanatas. Be to, retas kuris tiek paskiria savęs visuomeninei veiklai. Ne kiekvienas tiek pavežtų. Juk reikia ne tik atsakomybės, bet ir daugybės energijos.

Padidėjo žemdirbiams išmokos – manau, kad prie to jis yra nemažai prisidėjęs. Žinoma, stengėsi visi. Lyderis yra tas, kuris, susidūręs su problema, priima racionaliausią sprendimą. Jonas būtent toks ir yra. Jei Seime tokių žmonių būtų daugiau, Lietuvoje gyventi būtų geriau.

Pastebėjau, kad anksčiau ūkininkų sąjunga kažko nepasidalindavo su žemės ūkio bendrovėmis. Pykosi. Nuo to kentėjo visi. Su Jono atėjimu į ūkininkų sąjungą baigėsi visi nesutarimai. Prasidėjo normalus bendravimas. Naudos iš to turi ir ūkininkai, ir bendrovės.

Erikas Bėrontas – “Agrochemos” vadovas, buvęs NMA vadovas:

– Visada jauti, kad jis dalyvauja posėdyje – tvirtai ir už teisybę. Jo diplomatiškas tonas yra labai gera pamoka institucijų atstovams ir visam biurokratiniam aparatui, kaip reikia žiūrėti į ūkininką ir jo darbą.

Darbe ne kartą teko susidurti su situacija, kai Jonas apgina ūkininką. Visko pasitaiko – neteisingai paskaičiavome, o ūkininkas nutylėjo. Gauname iš Jono raštą, kad galėjo įsivelti klaida. Patikriname – iš tiesų. Tai yra tikrasis ūkininkų “Tadas Blinda”, kuris vienodai kovos ir už didelį, ir už mažą.

Buvau labai prastos nuomonės apie medžiotojus, kol nepažinau Jono. Visada laikiausi miestietiškos visuomenės pusėje. Medžiotoju netapau, tačiau mąstymas apsivertė aukštyn kojomis. Tai yra tikri gamtos prižiūrėtojai. Kartą uždraudė vartoti žodį “nušauti”. Vietoje jo - “sumedžioti”.

Saulius Silickas – “Biržų žemtiekimo” vadovas, buvęs NMA vadovas:

– Jo ūkis yra labai subalansuotas, sutvarkytas. Tas pats ir jo visuomeninėje veikloje – pakėlė ūkininkų sąjungą į aukštesnį lygį. Organizacija tapo girdima, jos pozicija svarbi. Šalies valdžia buvo priversta išgirsti ūkininkus.

Tai žmogus, kurs darbą atlieka iki galo ir kokybiškai, turi akivaizdžias telkiančio žmogaus ir lyderio savybes. Pakankamai retas reiškinys, kai versle ir visuomeninėje veikloje pasiekiami aukščiausi rezultatai.

Būtų klaida jį vertinti tik kaip ūkininką, verslininką, visuomenininką ar draugą. Tai plačiai suvokianti ir neužmirštanti asmenybė. Kokia nauda iš to Šiauliams? O ko galima tikėtis iš žmogaus, kuris niekada nesisvaido tuščiais žodžiais ir atlieka visus darbus iki galo? Jeigu jam rūpi visoje Lietuvoje gyvenančios jo vadovaujamos bendruomenės, tai neabejotinai rūpės ir rinkėjas – šiaulietis.

Neatlygintina politinė reklama

Close